Lietuvių kalbai

“Tavo žodį mano lūpos supa”
  J. Marcinkevičius                         

Supa mano lūpos Tavo žodį –
Kūdikį, gyvenimo augintą.
Neužaugau dar, o man parodei,
Kad žmogus jį nešantis – žibintas!

Patirtį kaip medį išauginus,
Jo viršūnėj iškeli tą žiedą,
Sentimentai Tau, mana gimtine,
Tavyje tas laisvas paukštis gieda!

Tavo žodį mano lūpos supa!
Tavoi vardą - ištaria kaip šventą.
Kas brangesnio už Tave dar būtų,
Kad čionai gyventi būt neverta?