Nusišypsok ir pamatysi kaip gražu aplink,
Nubers žiedais tą pievą kur stovėsi.
Jei kas liūdės o tu nenusimink,
Juk pats tiesiesi savo kelią tiesų.
Ir vėl įkvėpk giliai giliai,
Ir nebijok jei kas nuskriausti nori.
Tik prisimink kaip krito tie žiedai,
Kai tavo veidą šypseną nužėrė.
Šypsokis ir net negalvok,
Į savo veidą liūdesiui ateiti.
Tik tu tvirtai tvirtai žinok,
Kas nesišypso tam nuobodu gyventi.