Pilk... !

Aš nuskendau dugne,
Šaltam bokalo stikle,
Matau tave...
Tavo pirštai šalti
Apraizgė mane,
Jie tempia gilyn,
Žemyn upe,
Upe degančia ugnimi,
Gal ugninis vanduo
Sielą nuramins...

Todėl pilk, pilk, pilk!
Noriu vėl ugnies skonį patirt!
Ugninėj jūroje nuskęst
Ir viską iki dugno išgert!...
Ir vėl pradėt iš pradžių...
Kol dar turiu jėgų...
Jei leisi dar pakartot...
Niekada negalėsiu jau sustot!

Aš perskaičiau dugne,
Išsiliejusius žodžius:
– Išgerk mane!
Ir kažkas iš gelmių
Man tiesia rankas,
Aš nėriau žemyn,
Manęs niekas neras ...
Ir nieks nesupras ...
Kodėl noriu nuskęst!