ne komercijai... prisiminimams

2009 02 14

varvančias aguonas
krentančias žvaigždėmis
ir teškančias it lietus, kai
sėdžiu ir klausau pavasario
sapnuodamas.

Pabudęs gersiu liepas
Ir gaivą sklidiną
Prie lūpų glausiu
Juk ir nuaidi paukščiai,
Kai prasideda šiltos
Liūtys, kurios
Prasiveržia geizerinėm
Kuždančiom alėjom.

Girdi kaip švilpia vėjas
Per kiaurus langus?
Ar girdi?
Jei negali girdėti
Tada sapnuok,
Kaip limpa akys
Užklijuotos tartumei laiškai,
Ar kaip susiūtos senos sagos,
O gal kaip sunešioti akiniai.
Ne apie meilę dulkėmis
Kalbu, tik apie seną dainą,
Kurią širdis dainavo
Kupina ramybės –
Sudriskusiom aguonom
Saujoj.



                          p. s. nesipirškit per valentino dieną
                                bus kitų dienų, kai nereiks taip
                                  inetencyviai kažko mylėti: D
                                    tai šventė komercijai