veidrodinis tikėjimas

tik medžiai girdi, kaip sukasi vėjas
tik akmenys jaučia, kaip teka vanduo
tik durys žino, iš kur kas atėjęs -
į ten ir sugrįš.. vėl bus sausas ruduo

paslapčia lyg lietus, netikėtai lyg žaibas
praveria skausmas sielos duris:
atsakyt negali, ar taip pat, ar kitaip bus
bet vistiek iki galo sapnuoti turi - -

taip ramu - tirpsta pusnys, merkia kovas kojas
taip nyku - drėgnas vėjas įsipynęs plaukuos
jeigu upės vėjuotus medžius atkartoja -
gal ir akys akis kada nors atkartos