Ketvirta valanda po vidurnakčio. Magiškas metas: vertikaliame skliaute rymo žvaigždės - jų žvilgsniai nukreipti į ugninį ruožą, nusi -
driekusį horizontu nuo šiaurės link rytų. Birželis. Pavasariui reikia atsipūsti. Ruduo paskendęs devintame sapne. Šešėlių teatras nutįs -
ta per kalvas, lygumas, upokšnius, šaltinius. Gūdi giria alsuoja vaka -
ro žaros įkaitinto oro likučiais, laukų platybės veržiasi į aušrą: lyrinis
vieversio tenoras aidi egzistencijoje, dramatinis apuoko bosas seka istorijas.
Gabrielius, įkaušęs tartum pėdas, vinguriuoja dulkėtais kaimo ke -
liais - parkiūtina namo iš miesto diskotekos. Šis jaunuolis, dvaro mu-
zikantas bei kompozitorius, prieš mėnesį pradėjo diskžokėjaus kar -
jerą viename iš miesto - valstybės klubų. Veiklos per akis: koncertai,
konkursai, festivaliai, gastrolės. Vaikinas - garsus smuikininkas, pia -
nistas virtuozas, mokėjo groti ir vargonais, fleita, trimitu, kurdavo ori-
ginalias kompozicijas dvaro orkestrui, kaimo bendruomenės chorui.
Jis anksti neteko tėvų - duondavius pasiglemžė autokatastrofa.
Užaugino seneliai. Su mokslais - tai tragedija: katorga vidurinėje, uni-
versiteto fakultetus keisdavo tarytum kojines. Teko paragauti filologo,
filosofo, psichologo, kardiologo, ginekologo, dar ir teisininko košės.
Nesugebėdavo neprisirinkti skolų. Išėjo - ne išmetė: studentiškas ritmas, akademinė atmosfera - ne jam. Kurį laiką duoną užsidirbdavo
patarnaudamas bažnyčioje: šiokiadieniais vesdavo pamaldas, savait -
galiais vargoninkaudavo - sulig pirmaisiais gaidžiais ir nauji rūpestė -
liai. Iki išnaktų plušėdavo alaus bare, tekdavo patenkinti ištvirkusių
turtingų damų aistras, pasitaikydavo, jog sumuštas pavydžių skusta -
galvių, nakvodavo Raudonojo Kryžiaus ligoninės reanimacijos palato-
je.
Kurčnebylis apdovanotas šaunia rega: visuomenininkai invalidą patalpino baltojoje. Uolūs mokslininkai lengvabūdžiui menininkui pa -
šalino balso stygas, pažangiųjų pastangomis reakcionieriui plyšo au -
sų būgneliai. Tačiau... Tačiau jis tapo: ant sniego paklodės gimsta ža-
liosios lankos. Akys regi tylą. Karys bando prasibrauti į kitas erdves -
pusgalvišką tipą sulaiko stačiakampio formos belangės parametrai.
Bekojis pūva vežimėlyje. Nuo nuolatinių injekcijų subadytos jo
rankos: nebepiešia portretų, į natų sąsiuvinį neberašo gaidų - kūnas
baigia suirti nuo haliucinacijų. Tenka pripažinti, jog iliuzija abejinga kūrybai. Dar tas prostatos vėžys, impotencija: o kiek pasakiškų nak-
tų praleista su prostitutėmis, vienuolėmis, poniomis ir panelėmis. Ka -
lėjime besimėgaudamas kvaišalais, išniekino savąją lytį.
„Gabrieliau, kur norėtum būti palaidotas? „
„Pranciškau, neimk taip giliai į širdį - juk galvą ant pečių turi: iš -
mesk lavoną į varlių kūdrą. „
„Lukrecijau, užkask šitą kelmą po žydinčiais pamiškės beržais. „
Kas čia, patamsyje, taip įnirtigai šposauja? Iš kur sklinda tas šnabždesys? Nebesapnuoju. Bet ir nepabudęs.
Spitriai pašoku iš lovos. Spragteliu stalinės lempos mygtuką. Pa -
siražęs nubindzenu atsiprausti traiškanotų akių.
Ech... Ir vėl pamiršau išjungti kompiuterį.