Vizija

Žvelgiau pro kvadratinę
dvigubo stiklo akį,
aptaškytą lietaus purslais
ir pamažu vis giliau,
tarsi lūnan, klimpau
į naują viziją.

Mano vizijos visuomet
būna vienodos:
geltonų pienių pritvinkusi
raibuliuojanti pavasario žolė,
baltais debesimis aplipęs dangus
ir vėjas, kuris kas kartą vis
kiton ausin man pasakas seka.

Bet šioje vizijoje
pavasaris sudrėko, žolė supuvo
nuo per dažnų ir per smarkių
liūčių, dangun sukilo
visos gatvių dulkės,
o vėjas, vėjas plyšavo
graudžias melodijas.

Pro kvadratinė dvigubo stiklo akį
žvelgdama regiu
tik savo atvaizdą.
Lietaus purslai išvarvino
pasaulio kontūrus.
Dabar jie braunasi
ir į mano viziją.