Šiurpinantys žiedai

Pavydūs tavo žvilgsniai, tos grimasos,
Manai, kad tu vienintelė esi,
O kitas prieš tave toks mažas mažas...
Ne jam, tik tau diena ilga, šviesi.

Eini iškėlus galvą - viskas tavo,
Tokia protinga sau atrodai ir dora.
Dievulis duodant svėrė ir matavo,
Gavai ir tu, bet lobių tų nėra.

Neliko vietos meilei ir gerumui,
Nejaugi nejauti, nejaugi nematai?
Keroja tavyje vien dyglūs krūmai,
Be saulės šiurpina juodi žiedai.