Žodžiai

Sparnuoti žodžiai rūko taikos pypkę
Vis toliau, nuo Lietuvos.

Vis toliau nuo šaknų, nuo gimtųjų vandenų.

Męs tik keliautojai laiku, erdve.
Neįleisti šaknų, neprisirišti.
Skristi lyg laikraščio skutams pavėjui.

Atverti ir užverti, įsileisti ir išvaryti
Draskytis ir kentėti liaupsinant
Amoraliuosius.

Pasitarus su Stiprybe
Atsisakiau gyvenimo smūgių.
Dabar sėdžiu nebūties vieškelyje.
Gera man čia.
Apatija  vyno atsinešė.