Du tūkstančiai kojų praskėstų
Aplinkui Vilnių
JOS laukia plaukiančių laivų
Į Kauną, o pavymui
Garuojančio saldymežio atlaužę
Raitos saulės spinduliai
Po mano kriauše
O pavymui kiauksintys kojotai
skuodžia, krutindami smėlio lopą
Jie nori pasiguost, kad nebegalį
Įkibt į mano dešinįjį skruostą
Po apgamu
Alyvuogių ir amalo šakom apviję
mano apinyną laiko
Nusijuosiu drumstą apdarą nakties
Kad tu apaktum, Vilniau