Aš pamečiau kvailai kažkur save,
Kada viltis nakties bedugnėn krito.
Gal šitaip atsitiko tik sapne?
Manau, surasiu, vos pakirdus rytui?
Kodėl vis klaidžioju tamsoj svetur
Be kelio, kreivos mintys baukščiai draikos?
Jei tik gali, bent žiburį užkurk
Ir palaikyk, iškėlęs Dievo rankoj.
Gal mano vargšas sapnas pamatys
Boluojančią pro pieno miglą šviesą?
Ką tik pabudęs saulės spindulys
Nudžiugs, kad pasukau keliu į tiesą.
Bet ne! Tikrai pasimečiau visai,
Nei garso nėr, anei landžių žaltvykščių...
Pabudinai, saulut, sugraudinai,
Nesapnavau net džiaugsmo vakarykščio.
2009-02-13 11:41
m_ komentaras - į mėgstamiausius!!!
2009-02-13 11:39
paskutinis posmas silpnas - autorė turi tokį įprotį, pastebiu :) o kiti trys labai puikūs!
P.S. kaip rašoma: "baukščiai" ar "baugščiai"?
2009-02-11 18:17
man patiko... mėgstu sapnus (:
2009-02-09 23:59
žinai, per daug klausiamųjų...
2009-02-08 21:11
Man patiko šitas.
2009-02-08 14:46
Taisau - monologas
2009-02-08 14:33
Negali būti momologas tau. Su tavimi jau būtų dialogas:):):)
2009-02-08 13:03
monologas sau :)
2009-02-08 03:54
tamstos paveiksliukas man - kaip veidrodukas!
2009-02-08 03:00
Galima pamesti savo mintis, daigtus, bet savo kurybos tokios kokia ji yra tavyje niekad nepamesk!
2009-02-07 14:44
Linkiu atrast save... ;) O jei rimtai, mielas eiliukas,man be galo patinka klasikine eilėdara rašomi...
2009-02-07 14:39
„konstrukcijos dekonstrukcijos, pokyčiai“- nežiūrint kritikų erudicijos, poetė
temomis tikrai bagota, o eiliavimas jei kam nepritinka tai logiška – iš šalies visad
matosi pagal savo skonį. O jis individualus, etalonų nėr..
2009-02-07 10:32
teisingas eilius, gal ir patiko
2009-02-07 02:14
o. čia jau ritmika gera. mėgstat formą.. labai gerbiu už tai. gražus kelias. rimų irgi paieškot. nors šviesą - tiesą toks jau nekoks. bet argi tai svarbu. atleiskit kad kabinėjuos. bet jei nebenorėsit tai taip ir sakykit. dabar taip. prikonstravot čia gana nemažai klišių. jas jūs perdėliojot kitaip bet visvien naujai nenuskambėjo nei vilties kritimas į nakties bedugnę nei klaidžiojimas tamsoj, pabudęs saulės spindulys, džiaugsmas.. tokios konstrukcijos šiek tiek žudo. gerai yra kai žmogus jaučia (o jūs jaučiat) tai ką nori parašyti. bet tam reikia ir vaizduotės išlavintos kad galėtų apsakyti savo jausmą (kurį jaučia beveik kiekvienas žmogus) taip kaip sugebėtum tik tu, arba bent jau mažuma žmonių. savęs ieškojimas kūryboje manau yra balansavimas tarp vaizduotės ir jutimo, juslės. taigi. juslę kaip beveik ir turit. tecninė pusė jau jau irgi įvaldoma. bet pats pagrindas dar neperkąstas - metaforos. jų konstrukcijos dekonstrukcijos, pokyčiai posūkiai, netikėti požiūrio kampai. ieškokit toliau. linkiu kuo geriausio.
2009-02-07 01:13
Grazus,sory. Prameciau raides
2009-02-06 23:44
Labai gražu.:)
2009-02-06 22:55
Yra ir stipresnių ir silpnesnių eilučių. "Tikrai pasimečiau visai" - nelabai ši vieta. Eiliuke norisi daugiau jėgos. Bet šiaip, visai nieko:)
2009-02-06 22:18
PAskutinis stulpelis super ..geresnis nei visas eilėraštis :]