o po to

... prisiglausti upe prie dumblėjančio kranto,
O po to tik pakilti migla nors vis šąla ir šąla-
Kai buvai niekada, kai skubėjai į niekur
Nusipurtė eglynai pražilusią skrandą.

Su bedugnės tyla, su gilėjimo baime
Prigludai, nors nebuvo stebuklo iškilti-
Į paviršių kuris dar tankesnis už laisvę,
Dar tirštėjant kraujospūdžio skalei  ramybe-

Užmigai vis kartodama skausmą po lašą,
Nubudai, nes kukavo gegutės į šilą-
Alaviniais sparnais baltos naktys sudilo
Žemuoginėj vienaskaitoj sielgraužų rimo.