Įkvėpimas

Bėgo dienos, mėnesiai, metai,
kai pavasarį upei vanduo.
Aš skubėjau, skubėjau,
ir nespėjau tų metų skaičiuoti.

Jau seniai nuplasnojo jaunystė,
tartum sapnas birželio naktų.
Aš sustojau, kai rudenio vėjas,
man jau pūtė į veidą speigu.

Tas laikas atrodo sustojo,
smilkiniai pasipuošė šerkšnu.
Mano mintys - tai jaunystės svajonė,
pabiro ant lapų baltų.