Šoku ir balta pūga prasidėjusi diena.
Tamsų rytą akyse išsiliejusi migla.
Skruostu nusirito gėla, ją ištirpdė šiluma.
Prasidėjo ši diena su slogia tuštuma.
Kiek daug gerumo prisodino,
Te bręsta ir užauga jis.
Jo daug turėtų būti -
Gerumo žemėj, kur ėjai.
Nors tiek kančių pralieta,
Ar tą supras kiti?
Iš kur tiek daug tikėta?
O kad galėtume mylėti taip visi!