Mama, ką padovanoti Tau?

Mama, ką padovanoti Tau?
Aš padovanosiu Tau savo ašarą,
Tokią skaudžią, tokią tyrą kaip rasos lašelį vasarą.
Tik nebandyk jos paliesti savo lūpomis,
Kad nepajustum, kokio skonio yra mano gyvenimas.

Mama, aš padovanosiu Tau savo laimės atspindį šulinio gelmėje,
Tik nesemk vandens, kad ir kaip ištroškusi būtum,
Susidrums mano tariama laimė.

Aš Tau padovanosiu lengvą pūko debesėlį,
(Ne tą pilkąjį, kuris lyja mano sielvartu),
Jis neišduos tau, kada man liūdna.

Mama, aš padovanosiu Tau saulės spindulių gijas,
Galėsi kaip anuomet nerti, nerti, nerti...
Gal nunersi man lygesnį gyvenimo kelią?

Mama, aš padovanosiu Tau vėją,
Pučiantį nuo mano pusės, kad jis nuneštų žinelę apie mane,
Kai aš iš apsileidimo Tau nepaskambinsiu.

Mama, aš Tau padovanosiu...

Padovanosiu? Negaliu padovanoti!
Negaliu padovanoti Tau tiek metų, kiek norėčiau Tave turėti.

Negaliu, atleisk...
Pati sau neatleisiu!