Žiemos apkalbėjimas

sveikas, žiemy,
pažiūrėki,
kaip vėtrungė
nudelbia žvilgsnį pavėjui
o lieptas,
užšalęs iki pavasario guolio,

ten balandžiai
sulesa sniego garsus
ir svaido žalvariniais smeigtukais
kauko žeminę,
tada sninga
žingsniais
prie užrakintų žibintų.
------------------------------------
manęs
nesuraski, žiemy,
kol šalpusnių sakyklos
plėnimis apneštos,
kol kaimenės vėjų
klastoja dėmes
ant žemės milinės.

mes,
tik netyčia
išplaukę ta pačia lytimi,
nepažinę be grimo žiemos,
apsilenkiant
varnele išbaidyta
pamosime
iki.