Maištas

Siela maištauja įkalinta tarp gyvenimo
Sienų negali ikvėpti ramybės ieškotos
Laisvės iš skausmo išsvajotos.

Širdis, ji visdar maištingai prieš gyvenimo
Negandas daužos, blaškos likimo kely ir
Plyšta iš skausmo, kai žodis lyg peilis
Isminga gilyn.

Kūnas, surakintas gyvenimo dėsnių
Nusiraminimo kitam glėby ieško, bet iš
Skaudžios patirties sustingsta glėby
Nebūties.

Protas, vis negali suvokti gyvenimo
Neteisybės šios ir bando analizuoti ar
Širdis, Siela, Kūnas nepastūmėjo padaryti
Klaidos kokios.