Saldžiausia tuštuma

Užsimerk ir lauk.
Girdi?
Tai saldžiausia tuštuma
Nusileidusi ant tavo akių.
Neatsimerk.
Karštas alsavimo dvelksmas,
Atodūsio pasaka,
Tai tyla glamonėjanti lūpas…
Tamsu.
Matyk ka aš girdžiu…
Kaip lapus užmigdo sniegas
Ir tampa taip žvarbu…
Naktis.
Rytą, vakarą ir dieną
Tamsi, sustingusi naktis.
Tačiau gražu-
Sušalusias lūpas kankinantis garas
Kyla i viršu ratu.
Ne dūmu, o gracingu žvilgsniu.
Trapu.
Iš bemiegių naktų
Likom tik aš ir tu.
Taip skaudu.
Juk artėja rytas ir viskas tik suduš
Į mažycius cukraus kristalus.
Taip tamsu ir saldu
Iš pablyškusių lūpų išgirsti tuos žodžius:
-Atsimerk.
Atsimerk tik tada, kai aš būsiu šalia.
Atsimerk, kai snaigė pirma
Apkabins ir sušildys taip švelniai tave.
Atsimerk, kai bus gera.
Gal kai būsim kartu.
O kai bus tau baisu-
Užsimerk ir lauk.
Kol nuo snaigių pulkų
Tu pavirsi ledu.
Ir gulėsim ant tilto
Užsimerkę abu…