Geroji kaimynė

Susilaužė zuikis koją
Ir šlubuodamas dejuoja.
Verkia eidamas per mišką,
Ašarėlės krinta, tyška.

Netoliese buvo lapė,
Ji blynus lapiukams kepė.
- Ko gi tu verki, kaimyne? -
Klausinėjo ji, ramino.

Pas zuikienę palydėsiu,
Šiltą blyną tau įdėsiu.
Tuoj, zuikeli, būsi sveikas,
Tik neverk lyg mažas vaikas.