Žmonai. Indaplovė

Vakar žmonelei kilo mintis.
Išgirdus man vos nesustojo širdis.
Indaplovės ji daugiau nenaudos,
Nes lieka ant indų per daug nešvaros!

Be to, sako ji, plovimo milteliuos
Daug visokiausių yra chemikalų.
Ramina: nepergyvenk, bus viskas kaip buvę,
Išplausiu tuos indus aš rankom plautuvėj.

Kas per nesąmonė?  Kas per kvailystė?
Kaip tokios mintys gali jai lysti?
Kam apskritai ją mums pirkti reikėjo,
Ar trūko Gariūnuos be mūsų pirkėjų?

O ką, tavo „Fairy“ kenksmingas mažiau?
Aš užvakar jo etiketę skaičiau...
Indaplovė viską skalauja daug kartų,
Tu tiek išskalavus turbūt pasikartum.

Šiandien aš namo grįžau po darbų,
Indų plautuvėj beveik lig lubų...
Indaplovę keikti tau vakar parūpo,
O pažadą vykdyti valios pritrūko.

***
Po darbo grįžęs vakare
Šveičiu aš puodą riebaluotą,
Ir po sunkios dienos darbe
Keptuvę gramdau aš taukuotą.