Mano lorde tu man meluoji:
Gulėdamas mano lovoj,
Prasydamas atleisti
Už savo bloga elgiasi lovoj.
Bet mielasis pone tau atleisti negaliu,
Nes tavo kompanija tėra žaislas man,
Kaip mažo vaiko rankose dovanelė tau
Bet tavęs palikti irgi negaliu,
Nes tavo balsas įvairus,
Kaip Indu muzika nakčia.
Spalvingumas, įvairumas reiškias iš tavęs.
Pone kaltasis-gulėjas mano lovoje,
Ir man mielavęs joje,
Žadėk tu man tik viena:
Kad nemeluosi man daugiau, niekada, niekada.
Pasakyčiau tau aš dėkui, bet tai tiktai svaja,
Kuria sukurią protas slapta,
Kad nesijausčiau vienišą, šaltą ir nuskriaustą
Pone kaltasis atleidžiu tau dabar,
Kad išdavei mane.
Bet neatleisiu sau pačiai,
Kad naktį tu įskaudinęs mane.
Gavai dar atleidimą už savo skriauda joje.
Ar ir tau tas pats su notepad'u buvo?
Man irgi nosines pradėjo kur nori dėt. Ar tu tikrai tiek klaidų padarei?
Apie kūrinį tai sakyčiau, kad galima buvo ir geriau. Mintis gal ir nuvalkiota, bet bent jau sudomina pavadinimas. Bet deja perskaitęs kūrinį likau nepatenkintas :)
Vistiek geriau už mane. Rašykite toliau :)
Nenatūralus rimavimas (pvz.: "Kad naktį tu įskaudinęs mane. Gavai dar atleidimą už savo skriauda joje"), patarčiau rašyti nuoširdžiau šiuo atžvilgiu :)