Apie tave

Šaltu oru šaltą dieną kvėpavau.
Apie tave negalvojau.
Galūnes nušalau, lauke prasėdėjau, sušalau.

Sėdėjau ir į miglą pilką žiūrėjau.
Apie tave negalvojau.
Ištryniau prisiminimus, užmiršau tave.

Šalti garai sklido iš mano burnos, šalau..
Bet apie tave galvoti neketinau.
Nors drebėjau, bet tylėjau.

Nutirpo ir pirštai ir kojos.
Ašara nuriedėjo. Buvo skaudu.
Liūdėjau. Bet atsikelti neketinau.

Galvojau, kad išprotėsiu.
Bet atėjo staiga mintis į mano galvą
„Kodėl turėčiau dėl tavęs kentėti? „

Atsistojau ir diena pragiedrėjo.
Dingo liūdesys.
Išsižiebė gyvenimo viltis.