Nupjaukit kapinių žolę

Patylėkime dviese
Kaip tyli pelkių
Krantai,
Kaip žuvys nudvėsę,
Kaip negimę
Vaikai.
Bet klyksmas toli-
Tai pjauna
Laukus,
Raukos dalgiai pliki-
Pienių kraujas
Kartus.
Užsikimškim ausis
Praeities pelenais-
Mūsų žiemą nešers
Sudžiovintais laukais
Ir jų kvapas saldus
Balto pieno neduos,
Jei papuošit jais mus,
Jei paliksit kapuos.
Jūs uždegsit žvakes,
Prisiminę būtus.
Sudėkinsit akis-
Gal greičiau į namus?..
Mes tylėsim visi.
Mums patinka tyla.
Jau laukai negyvi,
Saulės drybso šalia.