Geriau neklausinėk. Skausmu išlyja.
Kiek truks? Težino tik pati lemtis...
Žaizda tokia, kuri ilgai negyja
Ir gal būt niekada nebesugys.
Mane ramina: išgyvena žmonės
Ir netektis ir kitokias bėdas,
Ir koks bebūtų išdavystės skonis,
Gyvenimui visam neužsitęs.
Tik nežinia ar taip sutryptas daigas
Į želmenėlį žalią dar išaugs
Kol širdį kausto visagalis speigas
Ir rodos nieks vardu nebepašauks
Nebežinai ar dar kuo nors tikėti,
Su žvėrimis pati virsti žvėrim
Ir niekas nebeišgali padėti
Kol kelias įšalas kasdien gylyn.
Geriau neklausk. Gyvenimą išdraikė
Ir plevėsuoja vieniša skiautė
Ant raganos plaukelio trumpalaikio,
It nereikšminga ir tamsi dėmė.
Skausmu išlyja. Ir tegul sau lyja...