Seniai seniai, toli toli
gyveno katinas mažoj šaly.
Gražus, protingas ir ramus,
pakelta uodega žingsniuodavo sau išdidus.
Didybė buvo akiniai:
stori rėmai, ir šviečiantys žydrai langai.
Tik nieko amžino nėra
nutiko jam baisi bėda –
bebėgant jam tamsiu mišku
pamaišė kelmas samanų,
išsitiesė jisai visu ilgiu.
Atrodo nieko čia baisaus,
bet dingo jo stori rėmai
su šviečiančiais žydrais langais.
Nuliūdo katinas labai,
kaip reiks gyventi jam dabar –
kur tiek grąžių ryškių spalvų,
akytėm mirksi jam baisu.
Tad kibkime į darbą mes visi,
reikės padėti katinui mažoj šaly.