Apgavau nes mylėt norėjau

Drėkstančio ryto pirštai dažyti
Pervertė puslapius, metas skaityti

Veiksmas per rudeni Laikas kas naktį
Pagrindas kūrinio krentantis lapai
Gaudau sugniaužiu slepiu delnuose
Dieve kaip dega tai juk aistra

Apgaulę apgavęs važiuoju mintim
Pats lyg kūrėjas džiaugiuosi viltim
O gal pagyvensim, viskas gerai
Ne viskas, santuoka menki juokai
Neturi žemėlapio? supratimo nesurasi
Kol jo neturėsi manęs tu nesuprasi
Ieškot brangiausio kelionė netrumpa
Kritika be bilieto vėl jį prigauta

Paradoksas tai ruduo
Lapai – vaisiai – medžio - žmogiškų jausmų
Jausmas tik netikras, sukūriau, o jis ateina pats
Nesulaukiau, norėjau to švelnumo, tyliai apgavau
Atsiprašymą priimki, išeinu, tiesą paverčiau skausmu
Palyginimas tavo delnuose lapeli pakeiskime snaige
Ašarų lašai, po kiek laiko jį ištirpo?
Nieko nebeliko, matai kaip jaučiuos taip ir man nutiko...