Į rudenį grįžt negaliu

Nekalbėk, nekalbėk, nekalbėk,
Kad pavasaris greitai nužydi.
Paskui žiedlapį norisi bėgt,
Dar pabūt, neišskrist paprašyti.

Nekartok, nekartok, nekartok,
Kad net vandenys pakeičia vagą -
Nebenoriu tikėti aš tuo,
Undine dar panardyti maga.

Vaikštinėju dangaus krašteliu -
Angelų mėlynąja alėja,
O į rudenį grįžt negaliu.
Ar dėl to mane kaltint norėjai?

Nenutyla linksmi vyturiai,
Lyg jaunamartės baltosios ievos.
Kam gi langą, sakyk, uždarei,
Kai nukrito saulutė ant pievos?