Rūkas

Diena pamažėle jau merkė akis.
Skubėjau važiuoti - žmona vėl sakys,
Kad jau visiškai nebemyliu aš jos...
Kas žino? Yra gal lašelis tiesos...

Kalnelis, dauba. Štai tiltelis per upę -
Panyru į pienu ištiškusį rūką...
Čia viskas kitaip... Čia - sapnų karalystė -
Kas kartą rūke aš kaip vaikas paklystu.

Pristabdęs žvalgausi - šešėliai pūkuoti -
Kažką murma radijas... Lyg Stevie Wonder...
Pusnynų avelės iš pieno išplaukia,
O ten štai - gražiausia - rupšnoja palaukėj

Mėnulio šviesos baltą dobilo lapą.
“Šį puikų paveikslą tik man rūkas tapo! „ -
Galvoju. Tikt - bumt! Švelnų smūgį jaučiu.
Prieina. Barbena. Langelį suku.

- Prašau dovanoti... Netyčia įpuoliau...
Aš... užsižiūrėjau... į avį - gražuolę...