Ir tapsiu laiminga

Kai ilgesinga valanda
švelniai paglosto maną širdį
kai nebyliai mintim kartoji
kada gi pasibaigs ilga kelionė.

Tuščiai švaistai savas mintis
ir tik klausais, ir tik žvelgi
skaidrius lietaus lašus renki
į savą sielą vėlei juos beri.

Vėl prieblanda, glūdi naktis
vėl žvelgia didelėm akim,
o kaip sunku ir taip neaišku
kas lauks manęs po šito sapno.

Gal gražų aš gyvenimą turėsiu
gal žiaurūs žodžiai diegs maną krūtinę
gal išsipildys tai, ko trokštu taip
ir tapsiu aš laiminga kaip kadais.