Sakai ne aklas? Ne beširdis?
Tai kas Tu Didis mano Prote?
Geriau iš ilgesio numirti,
Nei nebejausti – tik galvoti.
Darbe, mašinoje, prie stalo
Tu reikalingas, nemeluosiu,
Bet nenorėčiau, kad gulėtum
Nakčia šiltuose pataluose.
Deja, turiu ne tave vieną.
Dar – švarią sielą, širdį, kūną,
Geriau lai ašarom išlyja
Visas bėdas, kur užsibūna.
Gimiau, kad širdimi pajausčiau
Šiltos akimirkos palaimą,
Tave aš Prote panaudosiu,
Tiktai ne ten kur vaikšto laimė.
Skausme išeisiu, bet žinosiu
Jausmų neatperkamą galią,
O pasakyk man, mano Prote
Ar Tavo jėgos šitaip gali?
Nuostabu! idomi mintis, neprasta raiska, man sitas eilius labai:) ir toks suprantamas bei artimas :)
primine kazkieno eiliuka, uzsimaniau net pacituoti: "nors proto tukstanciai akiu, sirdis- vienui viena, bet baigsis meile ir uzges gyvenimo sviesa..."
:)