Meilė Skaudi

Aš meilę kasdienybėj atrandu
Didesnės laimės man suteikti negali
Kai rankose puodelį tu laikai
Kai lovoje prieš teliką guli...

Didesnės laimės man suteikti negali
Kada bučiuoji ir paskui vėl nurimsti
Tik skausmą kelia, kai mane stumi
Ir šiurkščiai klausi: ko žiūri?

Aš vis taip pat - prisimenu veikėją
Jis ją mylėjo, o paskui nebe
Ta meilė ėmė ir praėjo
Ta meilė, tavo šiluma...

Apkarto, kokios karčios rankos
Per širdį eina nusuktas liemuo
Ar šitą žmogų aš mylėjau?
Ar jį mylėsiu visados?