Neišgalvota pasaka

Mėlynais upeliais kraujas tekėjo,
Niekas kvėpuoti nesugebėjo.
Žvaigždės danguje žibėjo.
Tamsios akys į dangų žiūrėjo.

Medžių šakos virpėjo blaškomos vėjo.
Mergaitė šaltam lietuje stovėjo.
Stovėjo. Dangų apžiūrinėjo.
Tyliai verkė.. kankinos.. kentėjo..

Ji jo pažinti nenorėjo.
Jai skaudėjo. Ji liūdėjo..
Prisiminimus užmiršti norėjo..
Širdyje skausmą sunaikinti reikėjo.

Tamsoj, sapnuose ji jį regėjo.
Beprotiškai karštai mylėjo.
Dar kelias valandas taip prastovėjo..
Ir nuėjo.