Nežinau, jie geri ar blogi.
Bet per širdį kaip rėtį sijoti.
Ir kaip motinai brangūs visi
Pagimdyti, neišnešioti.
Sutalpinti čia pokalbiai mano
Su diena, su upe, su medžiu.
Mano maldos. Ir liūdesiai mano.
Ir aidėjimas gatvių tuščių.
Nežinau, jie geri ar blogi.
Ar priims juos kaip šunį sulytą,
Ar paspyrę, tolyn eidami
Nusikeiks, kam čia maišos išvyti.
Tad kol kas aš pati dar juos glostau
Ir pakasiusi kaklą tyliu
Kol kiti teisuoliškais mostais
Skelbia gilumą savo eilių.