Malda

Iš tuštumos pranykęs balsas,
Sudaužo šilumos garsus.
Diena į naktį žiūri baugščiai
Ir lydi degančius paukščius.

Pažliugę gatvės šviesuliai
Neatneša vilties šakos,
Tik likę meilės atspindžiai
Paukštelį šildo delnuos.

Atleiskit savo grandines,
Virbai tvorų metalinių.
Kodėl dangui ryški delčia,
Pjausto žemę šūviais lediniais?

Naktis greit baigsis ir žila
Mirtis jau sliūkina pas ją.
Malda širdžių neišgirsta,
Palaidota po paukščių daina.