Nakties paukštė

Pakels lyg verkiantį kūdikį,
į aukštį svies  tave.
Išleis  į begalinę erdvę svajonę.
Ji žvelgs į  visatą, ten tarp mažų žiburių,
suras, kur švyti  tavo švieselė,
ją sugražins  į širdį, kurioje daug paslapčių.
šoks, skraidys ir rėks
žeme, tau, šiąnakt  ji pamažu.
Tik vėl pirmai žarai sušvitus,
virs paprastu žemės keleiviu.