******
Prietemoj, nakties ramybėj,
Čaižiai telefonas nuskambėjo.
Ji žinojo, laukė šio skambučio.
Tepažvelgus vėl atgal padėjo.
Įkvėpė gal kartą, tik giliau.
Atsiduso, veidą prisidengus,
Nepanorus taikstytis, kentėt
Ji viskam jau buvo pasirengus.
O jis nepailsdamas skambėjo.
Net be pauzių, - nieko nesuprato,
Kad pavargus,... turi ji išeiti
Iš to nuoskaudų, žeminimų rato.
Kantriai ji prie lango laukė -
Tai egzaminas, tikrinimas valios
Pagaliau nutilo jis- užpykęs..
Praskaidrėjo veidas jos išbalęs.
Neskubėdama, valingai ir tvirtai
Į balkoną išdidi išėjo.
Pirmąkart kvėpavosi ramiai.
Pirmąkart save, - ji nugalėjo..
******