Išgerki už mane šį vakarą

Išgerki už mane šį liūdną vakarą.
Už pergales ir tai, kas nesvarbu
Ir už japonišką vyšnaitę sakura
Pražydusią tarp svetimų.
Už smarkų lietų merkiantį praeivį,
Už ašarą nubėgančią stiklu,
Už mūsų vaizdą veidrodyje kreivą,
Už tai, kad vis dar esame kartu.
Už tą vidinę netvarką ir maištą
Kasdienėje būty lyg pragare,
Kai kiekviena minutė tyliai gaišta
Iš mūšio lauko pasitraukdama.
Toj  spengiančioj tyloj mintis be ryšio
Nuvyk šalin ir jų prasmės nesverk,
Išgerki už mane šį liūdną vakarą
Už sielą pasiklydusią išgerk.