Dulkių apklotas

Vėjas kyla ir leidžiasi miglos,
neša dainą akordai susenę...
Aš pro langus atšalusius žiūriu
į Tavo paveikslą, dengtą šalčiu.

Reprodukcija Tavo veido
pasidengusi sluoksniu dulkėtu...
O cukriniai žąsiukai kapoja
įniršį tamsiųjų akių.

-Tu nebėk, nesislėpk - aš surasiu
vis viena Tave ir visus...
Neraudok, nenuplausi tu purvo
nuo savo dirbtinių nagų.

Vakaras kyla ir leidžiasi miglos,
neša dainą akordai susenę...
Aš pro langą apšalusį žiūriu
į tą paveikslą, kur dvelkia šalčiu.