Per ilgai buvai visu mano pasauliu,
O aš tau buvau tik menkutė jo dalis
Kai nori pažaidi, kai nereikia, kaip
Žaislą meti...
Bet ar žinojai, kad žaislai irgi jaučia,
Numesti į kampą tyliai verkia,
Apkabinami tavo glėby užsimerkia.
Senoje dulkėtoje palėpėje, tarp
Voratinklių gijų naktimis žmonės-žaislai
Atgyja ir tyliai šnabdža vienas kitam,
Kaip skaudu būt užmirštam.
2009-01-28 09:52
subtiliai ir jautriai, patiko
2009-01-25 22:57
Tikrai idomu, grazu, suprantama ir nuosirdu :-)
2009-01-25 20:58
Per sielvartą atsinaujinama
Patiko:)
2009-01-25 11:34
O man patiko, nors tobulintinų vietų yra. Nenuleisk rankų.
2009-01-24 23:47
Skaudžiausia yra tai,kad mes net suvokdami,jog esame žaislai,leidžiame savimi žaisti...
2009-01-24 23:46
(yra klaidų..)
-kaip eilės, labai silpnai,
tiesmukas tekstas.
bet apie ką- liūdna,eh.
skaudu. išties.
tačiau to nejusti tekste.