Rašyk
Eilės (79068)
Fantastika (2330)
Esė (1595)
Proza (11063)
Vaikams (2731)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Per ilgai buvai visu mano pasauliu,
O aš  tau buvau tik menkutė jo dalis
Kai nori pažaidi, kai nereikia, kaip
Žaislą meti...

Bet ar žinojai, kad žaislai irgi jaučia,
Numesti į kampą  tyliai verkia,
Apkabinami tavo glėby užsimerkia.

Senoje dulkėtoje palėpėje, tarp
Voratinklių  gijų naktimis žmonės-žaislai
Atgyja ir tyliai  šnabdža vienas kitam,
Kaip skaudu būt užmirštam.

2009-01-24 23:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-28 09:52
indulgencija
subtiliai ir jautriai, patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-25 22:57
Dovydas V
Tikrai idomu, grazu, suprantama ir nuosirdu :-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-25 20:58
Pamaniau
Per sielvartą atsinaujinama
Patiko:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-25 11:34
Čia ne Aš
O man patiko, nors tobulintinų vietų yra. Nenuleisk rankų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-24 23:47
Negrįšiu
Skaudžiausia yra tai,kad mes net suvokdami,jog esame žaislai,leidžiame savimi žaisti...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-24 23:46
noah
(yra klaidų..)

-kaip eilės, labai silpnai,
tiesmukas tekstas.

bet apie ką- liūdna,eh.
skaudu. išties.

tačiau to nejusti tekste.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą