VERITAS

“VERITAS”

          Sveikas keliautojau!

          Taip, aš į tave kreipiuosi gerbiamasis!

          Kodėl vadinu tave keliautoju? Viskas labai paprasta. Tu laikai rankose knygą, vartai puslapius, skaitai arba žiuri dabar į monitorių, galbut net mąstai… Vadinasi esi gyvas, tai yra gyveni.

          O kas yra gyvenimas?

          Teisingai, gyvenimas - tai kelionė… Taigi sveikas keliautojau!

          Pradėsim nuo to, kas tu esi.

          Pradžiai pabrėžkime kai kuriuos faktus. Tu turi dvi kojas, dvi rankas, ir aišku, galvą. Galvos pagalba tu ne tik maistą ryji, bet kartais ir mąstai. Vadinasi, esi mąstanti būtybė. Mano sveikinimai, bet ar žinai tu savo vietą šiame skruzdėlyne pavadinimu visata?

          Tikriausiai ne. Matyt tavo gyvenimo scenarijus standartinis, ir jo planas jau parašytas. Gimei tu atsitiktinai. Niekas tavęs neklausė nori tu to ar ne, o ir paklaust galimybės nebuvo. Vaikų darželis, mokykla, dar koks nors popieriukas ir viskas, pirmyn su dainom kurti naujus žmogeliukus, pakeliui rinkti spalvotus popieriukus. O tavo spektaklio finalas bus banalus - gausi nuosavą žemės sklypą........... amžinon nuosavybėn...

          Taip, perspektyvos nedžiugina. Bet ir kalbėtis šiomis temomis visuomenėje nepriimta... Išjuoks, arba gausi eilinio keistuolio reputaciją. Bet, noras niekur gi nedingsta? Jaunystėje tu, kaip ir visi žmogiukai dažnai uždavinėjai keistus ir neįprastus klausimus. Gasdinai suaugusiuosius, bet su laiku pats tapai banaliu ir neįdomiu, gyveni kaip visi, rengiesi kaip visi, mąstai kaip visi... Šlykštu...

          Ei...! Tu dar čia? Nepabėgai, nepasislėpei savo dirbtiniame iliuzijų pasaulėlį? Na ir gerai, vadinasi tau patiko mano pasityčiojimai, mano mielas mazochiste. Kentėk, nes kančiose gimei... Gal ir dabar truputį paskaudės ir gimsi iš naujo... Varom toliau... Rimtumas netrukdis.

          Tikiuosi ši knyga tau patiks, nes ji bus apie tave...

          Su panieka AUTORIUS

1

Kas tu?

Žinai, į ši klausimą daugelis žmonių atsako iki kvailumo vienodai. Mažai, labai mažai kas pasakys tiesą. Daugelis atsakinėja šablonais, arba aukštom frazėm, kurių kartais ir pats nelabai supranta. Aišku, tai labai patogu, nes jei žmogus elgiasi kaip kvailys, ir į klausimą atsakys sąžiningai, kad jis yra kvailys, bus labai keista... Neiprasta ir baugu...

Tam, kad tu suprastum pagaliau kas esi, pradėk nuo savo genealoginio medžio.

Hmmm...

Aš juk apie tavo protėvius. Įšsiaiškink kas tavo protėviai, nors keturias kartas atgal. Kam tai reikalinga? Galėsi visuomenėje sublizgėti. Būk tikras 99 procentai žmonių žino tik savo senelius, o kas jų proseneliai ir propro... Jiems tokia pat paslaptis kaip ir majų kalba. Taigi sužinojęs kas tavo protėviai automatiškai pateksi į tą vieną procentą žmonių. Jau žingsneliu toliau nuo standarto. Norisi? Pirmyn, prie darbo!

          Toliau, paprasčiau. Pamąstyk apie tai kur tu gyveni, kokioj šaly, kokiam mieste, rajone. Kuo įžymi tavo gimtinė? Gal esi iš kirtimų? Tai turi tam tikrą pranašumą, gali gąsdinti pašnekovus. Ir tau smagu, ir jiems įdomu.

          Niekada, girdi? Niekada neprisistatinėk žmonėms sakydamas kuo dirbi. Tau aišku atrodo, kad tokiu būdu tu įgysi pagarbą. Špiga tau. Tau tik pavydės, ir tai geriausiu atveju. Prisimink, tavo pareigos, tavo darbas, tai tik priemonė uždirbti spalvotus popierėlius. Ir tikrai tuo didžiuotis nereikėtų.

          Tai kas gi tu esi? Kaip sužinoti iš kur esi kilęs, jau žinai. Liko sužinoti kas esi šiame gyvenimo etape. Pradėsim?

      Nesvarbu kokį mokslą esi baigęs. Svarbu ką tu padarei kitaip, kaip toli pabėgai nuo standartų. Jei esi Nobelio premijos laureatas, mano pagarba. Patariu tučtuojau šitą knygelę sudeginti. Nes ji jūsų aukštą esybę supykdys, ir gali jus įžeisti. Bet jei tu niekuo neišsiskiri iš pilkos masės, pats laikas pradėti. Palauk, nebėk kopti į Everestą, yra ir kitų būdų.

          Prisimink vaikystę, ką tu mėgai labiausiai. Gal piešti? Tai nupiešk kokį paveikslėlį, įrėmink ir pakabink ant sienos, taip, kad visi svečiai matytų. Galėsi išdidžiai visiems rodyti ir raudonuoti girdėdamas komplimentus. Nemoki piešti? Nieko baisaus, pasiknisk savo vaikystėje, tikrai rasi daug talentų, kuriuos privalai realizuoti dar šiame gyvenime. Duok sau priežastį didžiuotis savimi.

          Važiuojam toliau. Kaip tu atrodai? Atsistok ir prieik prie veidrodžio, rask savyje ne mažiau kaip tris minusus, kuriuos galėtum ištaisyti be skalpelio. Nerandi?

          Pažiūrėk dar kartą, jų yra. Žiūrėk tol, kol nerasi. Jei vis tiek nerasi važiuok pas psichiatrą, tau didybės manija. Radai? Jei minusų daugiau negu 10, išgerk nuodų. Dėmesio, kreipiuosi į tuos kurie vis dar kartais smegenimis naudojasi pagal paskirtį! Minusus galima ištaisyti, bet tą reikia daryti atplėšus savo subine nuo sofos. Nebijokite sofke niekur nepabėgs ir puikiausiai išgyvens ir be jusų subinės. Bet kokį kūną galima padaryti idealių, nepamirškite, jūs jau gimėte būdami gražūs, o trūkumai atsirado tik dėl jūsų gyvenimo būdo. Keiskite įpročius, puoselėkite save. Jūs - tobuliausias gamtos kūrinys. Tegul aplinkiniai jums pavydi. O kai užduos kausimą:

-„Ak, kokia daili tavo figūra!... Kokios dietos laikaisi? “

arba

-„Kokie raumenys!.... Kur sportuoji? “

Įšdidžiai atsakyk, - „Aš toks (-ia) gimiau“. Ir tai bus tiesa!


(tesinys pagal prašymus)