aštuoniolika su puse šimtųjų anglies gabalėliu pieštos mergaitės bando rasti pasiklydusį šviesos kvapą;
iš apgirtusiai drebančio saulės spindulių smėlio keliasi užmiršto poeto mūza;
nuo konvulsiškai ilgesingo lempos artumo apdujęs naktinis drugys daro preliudiją mirties kilpai nesulaukęs penktos valandos popiet;
baili sapno agonija gieda psalmę ištikimybei besvorio cemento balų atspindžiuose;
ir ateitis nustoja egzistuoti šioje akimirkoje..