Iš juoko. Tau.

Tau aukojau dienas savo,
Kurios išnyko lyg dūmas,
Lyg dūmas iš mano lūpų
Į beribį orą, į Dievo rankas.

Aš ištryniau savo širdį,
Nes ji nebepriklausė man.
Aš atidaviau tau viską
Bet pabėgai su saule tolyn.

Sužinojai mano skonį,
Nulaižei nuo širdies cukrų.
Nereikėjo tau paleist vėjo,
Jis dabar mano sielą gaudo.

Juoką tebegirdžiu savo,
Iš lūpų, su dūmų skoniu.
Lietus tik girdi mano juoką
Kai laižau cukrų nuo pirštų.