Esu nepažinta
Ir nepažinus
Paliesiu savo
Auksine širdim
Žvaigždynus
Mano širdis
Nukris, sudegs
O aš lauksiu tavęs
Kaip eilinio rudens
Tikėsiuos, jog laimė
Į sielą pabels
Po eilinės žiemos
Po eilinės nakties
Gal vėl mano širdį
Kas į žvaigždę pakvies
Ir vėl ji nukris
Ir vėlei sudegs...
Ar verta gyven
Belaukiant rudens?