under bottom of the sea

Minia ir joje rėkiantis beprotis. Jis
Vienas lunatikas tarp daugybės spalvų
Išsirinkt negali, turi mėgautis
Ir neliest rankom mėnulio akių.
Jo blakstienos ir mane kutens
Ir privers pirštus nusikapoti
Tik prie nieko gero neprives,
Net aitriausi kvepalai turi pasiduoti
Nešami vėjo į visas puses
Kaip slenkantys plaukai nuo šalčio
Susuka vėjyje pagautas muses
Ir nuneša į mirtį pačią.
Kur niekad niekas jautė pilnatvę
Niekad niekas klausė tobulą meną
Niekad niekas turi vienatvę
Visada visi nuo savo gyvenimo vemia.