Jei.. Gal.. Ar.. Nes.. Ir..

Jei pamatysi gatvėje, praslink šešėliu.
Jei sugalvosi prisimint, purtykis tokių minčių.
Jei norėsi susitikt, nekaltink savęs – taip jau būna.
Jei bus ilgu mano akių, prisimink tą gerumą.

Gal ne tau aš buvau, jei grįžt negalėjau.
Gal ne taip viskas turėjo įvykt, bet neteiskim savęs.
Gal nebus greit, ko laukti parimus naktim.
Gal kada paukštis atskris mėlynom akim.

Ar mokėtum išsaugot nepaliestą žemę?
Ar norėtum laikyt apkabinęs tą paukštį it saulę?
Ar bijotum netekt ir ar būtų skaudu?
Ar galėtum be ašarų žemėse laidot?

Nes gyventi nenoris, o lemta,
Nes norėtųs būtent tau tiesti ranką,
Nes pasauliui šaukiu, kad jau negaliu,
Nes to žinot vienok teužtenka.

Ir tada gal tada gal šį kartą po daugybės naktų
Ir tada vėl šypsais, nes dar norisi džiaugtis,
Ir žinai, aš tikiu, nors keistai, bet šventai,
Ir pavargti nuo teisumo galiu, nuo laimingų vaikų...