Vivaldžio“ Žiema“

Pūga „Žiemos“ Vivaldžio
Atsiplėšė nuo smuikų stygų.

Šalti šv. Kotrynos skliautai
Ją atmušė į širdis tiesiai.

Švelniai sugludę šventiški veidai
Sutramdė sniego griūtį.

Sugrįžo ji Donatui ant batutos
Su spindinčiom snaigužėm glėbyje.

Jis mostu paskleidė ant strykų ją!

Lengvutės snaigės tirpo
                              tirpo
                                  tirpo...
Pasibaigė Vivaldiška žiema.