Žemiška laimė

Nukirpk sparnus, man skristi nepatinka
Aš kojom vaikščioti mėgėja
Patinka man tik žemė ir žolė
Patinka man naktis – juoda katė.

Nukirpk sparnus, šiandieną skristi neplanuoju
Šiandien sėdėsiu namuose su meile
Ir žemiškai šnekėsim apie orą
Ne apie dangų, skrydį lengvą...

Nukirpk sparnus, įsakymas, paliepta
Nes puikiai man pritinka kojos
Žmogus aš, moteris eilinė
Patinka žemė, mano vyras, svoris.

Nukirpk sparnus. Plas plas neskrisiu.
Man uždarytas tas saldus dangus
Ir nepatinka tas kartumas debesų
Ant žemės laimę aš jaučiu!