Belaidodamas saulę vasarinę
Regėjau kruviną Rugpjūčio dangų,
Begęstant spinduliai nerimo,
Ištrūkt mėgino
Iš rudens žabangų.
Akmuo tarytum verkia,
Sušlapęs. Galbūt nuo lietaus?
Ir šnabžda tykiai -
„Nebesušildys vasara”.
O medžių šakos ploja užsimerkę,
Tačiau
Lapai išdavikai -
Byra byra ašarom...
O vėjas lyg giljotina
Gėlių žiedus kapos it galvas.
Pastipo vasara - užgims žiema,
Teliko rudeninės spalvos...