Purvinas sniegas

Sausio vėjas, supelijusius lapus kramto,
O antys negali perėt sapno ant šylančios žemės-
Sniegas želia tarpupirščiuose.
Senis atsisukęs, lazda iš palėpės,
Jau taikosi mušt raudonskruosčius į klėtį.
Nebėk, per sunku, trupinius išnešios vėjas,
Neatseks tavo kaimynai jonukai ir grytės.
Tau stogo žvynai išdildins delnų linijas
Ir mažos dangaus našlės pagalvę išpurens,
Raitysis vėjas, kuždės:
- Kodėl nutylėjai?
Visus skruostus rankomis, musgaudėmis,
Sugaudei, visų suvalgyt nespėjai.