užlipk girgždančiais laiptais į seną palėpę
kandžių sukapotos, senos, naftalinu pražydusios
skaros
išgertos stiklinės
nė nepagalvotum, kad turėjo galios apglėbti
siūbuojantį, teliūskuojantį
dainuojantis pagautų balandžių dainas
magnetofonas
bus anūkas palikęs, kam jam namie nereikalingas daiktas
spalių minkštimu uždusintos grindys
liūliuojančios vakarais numirusių laumių
paliktus vaikus
ir tas, kuris jau švelniai migdo
išnykusius senio sapnus
nereik, nebevark
tai tau paklotos minkštos skaros